1א Laimingi, kurių kelias be priekaišto,
kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą.
2Laimingi, kas laikosi jo įsakų
ir ieško jo visa širdimi,
3nedaro nieko pikta,
bet eina jo keliais.
4VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus,
kad jie būtų uoliai vykdomi.
5O, kad būčiau tvirtas,
laikydamasis tavo įstatų kelių!
6Niekuomet nebūsiu sugėdintas,
jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.
7Dora širdimi tave šlovinsiu,
kai išmoksiu teisius tavo įsakus.
8Laikysiuosi tavo įstatų,
o tu niekada nepalik manęs!
9ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? –
Laikydamiesi tavo žodžių.
10Visa širdimi tavęs ieškau,
neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.
11Branginu širdyje tavo žodį,
kad tau nenusidėčiau.
12Būk pašlovintas, VIEŠPATIE!
Išmokyk mane savo įstatų.
13Kartoju lūpomis
visus tavo burnos sprendimus.
14Džiaugiuosi tavo kelio įsakais
kaip visais turtais.
15Gilinuosi į tavo įsakymus
ir įsižiūriu į tavo kelius.
16Mėgaujuosi tavo įstatais,
paisysiu tavo žodžio.
17ג Būk dosnus savo tarnui,
kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio.
18Atmerk man akis,
kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.
19Gyvenu tik kaip ateivis žemėje,
tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20Man širdis alpsta nuo ilgesio,
dieną naktį ieškau tavo sprendimų.
21Tu grasini įžūliesiems – prakeiktiesiems,
kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.
22Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių,
nes laikausi tavo įsakų.
23Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane,
tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.
24Tavo įsakai man žavūs,
jie man patarėjai.
25ב Parblokštas guliu dulkėse,
tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei,
tad mokyk mane savo įsakų.
27Padėk man suprasti tavo įsakų kelią,
ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais.
28Esu skausmo žudomas,
tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.
29Neleisk man eiti klystkeliais,
būk geras man ir mokyk savo Įstatymo.
30Pasirinkau ištikimybės kelią,
mano kelrodis – tavo sprendimai.
31Tvirtai laikausi tavo įsakų;
neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos.
32Bėgu tavo įsakymų keliu,
nes tu man duodi imlią širdį.
33ה Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio,
ir jo laikysiuosi dieną naktį.
34Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo
ir visa širdimi jam paklusti.
35Vesk mane savo įsakymų taku,
nes tai man labai rūpi.
36Palenk mano širdį į savo įsakus,
o ne į savanaudį pelną.
37Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia,
laikyk mane gyvą savo keliuose.
38Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado,
pažado, kurį davei tavęs pagarbiai bijantiems.
39Nugręžk nuo manęs užgaules, kurių bijausi,
nes tavo sprendimai geri.
40Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų,
tad suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!
41ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas,
tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.
42Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams,
nes tavo žodžiu pasitikiu.
43Įgalink mane visados sakyti tiesą,
nes mano viltis – tavo sprendimai.
44Paklusiu tavo Įstatymui visados –
per amžių amžius.
45Eisiu erdviu keliu,
nes ieškojau tavo įsakų.
46Kalbėsiu apie tavo įsakus
ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.
47Mėgaujuosi tavo įsakymais,
nes juos myliu.
48Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, –
gilinuosi į tavo įstatus.
49ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui,
kuriuo davei man vilties.
50Net kančioje esu paguostas,
nes tavo pažadas mane gaivina.
51Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi,
nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus,
VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo,
mane apima pyktis.
54Tavo įstatai – mano giesmės šerdis,
kur tik apsigyvenu.
55Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą
ir paklūstu tavo Įstatymui.
56Tai mano laimė,
nes laikiausi tavo įsakų.
57ח VIEŠPATS mano dalis;
aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
58Maldauju tave iš visos širdies,
būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
59Kai pergalvoju tavo kelius,
kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
60Skubu nedelsdamas
laikytis tavo įsakymų.
61Nors nedorėlių virvės mane apipynė,
tavo Įstatymo nemetu.
62Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti
dėl tavo teisių sprendimų.
63Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis,
visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.
64Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė;
mokyk mane savo įstatų.
65ט Tu buvai geras man, savo tarnui,
VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.
66Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo,
nes pasitikiu tavo įsakymais.
67Prieš nubaudžiamas nuklysdavau,
bet dabar laikausi tavo įsakų.
68Geras esi ir gera darai,
tad mokyk mane savo įstatų.
69Įžūlieji šmeižia mane melais,
o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.
70Jų širdis atbukusi ir nutukusi,
o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.
71Gera man, kad skyrei tokią bausmę –
išmokti tavo įstatų.
72Tavo duotas Įstatymas man brangesnis
už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.
73י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė;
padėk man suvokti,
kad reikia mokytis tavo įsakymų.
74Tavęs pagarbiai bijantieji
matydami mane džiūgaus,
kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.
75Žinau, VIEŠPATIE,
kad teisūs tavo sprendimai
ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.
76Tepaguodžia mane tavo gerumas,
kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
77Tepasiekia mane tavo gailestingumas,
kad būčiau gyvas,
nes tavo Įstatymas man žavus.
78Tebūna sugėdinti įžūlieji,
nes melu jie nuskriaudė mane;
o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.
79Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji,
visi tie, kurie žino tavo įsakus.
80Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus,
kad nebūčiau sugėdintas.
81כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo,
aš dedu viltį į tavo žodžius.
82Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta,
ir klausiu: „Kada mane paguosi?“
83Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį,
tavo įstatų neužmiršau.
84Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti?
Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus?
85Įžūlieji iškasė man duobes;
jie šaiposi iš tavo Įstatymo.
86Visi tavo įsakymai man galioja;
be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man!
87Nors jie beveik pribaigė mane žemėje,
aš neapleidau tavo įsakų.
88Dėl savo gerumo leisk man gyventi,
idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.
89ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai,
tvirtai stovi danguje.
90Tavo ištikimybė trunka per visas kartas;
tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.
91Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta,
nes visa tarnauja tau.
92Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis,
būčiau pražuvęs varge.
93Per amžius neužmiršiu tavo įsakų,
nes per juos išlaikei mane gyvą.
94Tavo esu, tad gelbėk mane,
nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.
95Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti,
bet aš gilinuosi į tavo įsakus.
96Pamačiau, kad visi dalykai riboti,
bet tavo įsakymas beribis.
97מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą!
Mąstau apie jį visą dieną.
98Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus,
nes jis nuolat su manimi.
99Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus,
nes tavo įsakai – mano užsiėmimas.
100Įgijau daugiau supratimo už seniūnus,
nes laikausi tavo įsakų.
101Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau,
idant laikyčiausi tavo žodžio.
102Nuo tavo sprendimų nenutolau,
nes tu pats esi mano mokytojas.
103Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui,
saldesni už medų mano burnai!
104Iš tavo įsakų įgyju išminties,
todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
105נ Tavo žodis – žibintas mano žingsniams
ir šviesa mano takui.
106Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos
paklusti tavo teisiems sprendimams.
107Esu sielvarto baisiai nukamuotas;
VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE,
ir mokyk mane savo įsakų.
109Nors mano gyvastis nuolat pavojuje,
tavo Įstatymo niekada neužmirštu.
110Nedorėliai spendė man žabangus,
bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
111Tavo įsakai – mano amžinas paveldas,
nes jais žavisi mano širdis.
112Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus
amžinai, iki pat galo.
113ס Nepakenčiu suktos širdies žmonių,
bet myliu tavo Įstatymą.
114Tu mano užuovėja ir skydas,
mano viltis tavo žodyje.
115Atstokite nuo manęs, piktadariai;
aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.
116Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs,
neleisk mano vilčiai niekais nueiti.
117Padėk man, kad būčiau saugus
ir visada branginčiau tavo įstatus.
118Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų,
nes suktos jų užmačios tuščios.
119Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius,
todėl aš myliu tavo įsakus.
120Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną,
esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.
121ע Dariau, kas teisinga ir teisu;
tad nepalik manęs mano engėjams.
122Laiduok savo tarno gerovę,
neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.
123Akis pražiūrėjau, laukdamas tavo išganymo
ir tavo teisaus pažado įvykdymo.
124Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimąją meilę
ir mokyk mane savo įstatų.
125Aš tavo tarnas, tad duok išminties,
idant pažinčiau tavo įstatus.
126Jau metas veikti VIEŠPAČIUI,
nes tavo Įstatymas pažeidžiamas.
127Tikrai aš myliu tavo įsakymus
labiau už auksą, net už gryną auksą.
128Tikrai aš tvarkau savo žingsnius
pagal tavo įsakus
ir nekenčiu jokio sukto kelio.
129פ Nuostabūs tavo įsakai,
todėl jų laikausi.
130Tavo žodžių aiškinimas apšviečia,
pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
131Atvira burna godžiai kvėpuoju,
nes ilgiuosi tavo įsakymų.
132Pažvelk į mane ir būk man maloningas,
kaip visiems, kurie brangina tavo vardą.
133Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs,
ir niekada neleisk, kad pikta mane nugalėtų.
134Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia,
kad laikyčiausi tavo įsakų.
135Tešviečia tavo veidas tavo tarnui,
temoko mane tavo įstatų.
136Mano akys liejo ašarų upelius dėl to,
kad žmonės nepaklūsta tavo Įstatymui.
137צ Tu teisus, VIEŠPATIE,
teisūs tavo sprendimai.
138Tu išleidai teisius įsakus,
jie nepajudinamai tvirti.
139Mane apmaudas graužia lyg ugnis,
nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.
140Koks tikras tavo pažadas!
Tavo tarnas jį myli.
141Nors esu menkutis ir niekinamas,
tavo įsakų laikausi.
142Tavo teisumas – amžinas teisumas,
ir tavo Įstatymas – tiesa.
143Nors vargas ir skausmas ištiko mane,
tavo įsakymai mane žavi.
144Tavo įsakai teisūs per amžius;
padėk man suprasti, idant gyvenčiau.
145ק Iš visos širdies šaukiu:
išklausyk mane, VIEŠPATIE,
ir aš paklusiu tavo įstatams!
146Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane,
ir aš laikysiuosi tavo įsakų.
147Prieš aušrą keliuosi
šauktis pagalbos,
sudedu viltis į tavo pažadą.
148Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina,
kai svarstau tavo žodį.
149Kadangi tavo gerumas ištikimas,
išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE,
išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.
150Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi,
nutolę nuo tavo Įstatymo.
151Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti,
ir tavo įsakymai tikri.
152Seniai apie tavo įsakus patyriau,
kad tu juos skyrei būti per amžius.
153ר Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane,
nes aš neužmiršau tavo Įstatymo.
154Užstok mane ir atpirk,
išgelbėk, kaip esi pažadėjęs.
155Nedorėliai nebus išgelbėti,
nes tavo įstatų jie neieško.
156Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE,
tad išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.
157Turiu daug priešų ir engėjų,
bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
158Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi,
nes jie nesilaiko tavo žodžių.
159Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus,
tad išgelbėk mane, kaip tinka tavo gerumui.
160Tiesa – tavo žodžio šerdis,
kiekvienas tavo teisus sprendimas tveria amžinai.
161ש Didžiūnai persekioja mane be priežasties,
bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.
162Mėgaujuosi tavo žodžiu,
kaip žmogus paėmęs didelį grobį.
163Nekenčiu ir bjauriuosi melu,
bet myliu tavo Įstatymą.
164Šlovinu tave kasdien septynis kartus,
nes teisūs tavo sprendimai.
165Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą;
jiems nėra suklupimo akmens.
166Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE,
ir vykdau tavo įsakymus.
167Laikausi tavo įsakų,
nepaprastai juos branginu.
168Laikausi tavo įsakų ir pamokymų,
nes tu matai mano kelius.
169ת Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas;
padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.
170Tepasiekia tave mano maldavimas,
išgelbėk mane pagal savo pažadą.
171Iš mano lūpų veršis šlovės giesmė,
nes tu mokai mane savo įstatų.
172Mano liežuvis giedos apie tavo pažadą,
nes teisūs visi tavo įsakymai.
173Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti,
nes pasirinkau tavo įsakus.
174Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE,
ir žaviuosi tavo Įstatymu.
175Leisk man gyventi ir tave šlovinti,
tepalaiko mane tavo sprendimai.
176Klajoju lyg paklydusi avis;
surask savo tarną,
nes aš neužmiršau tavo įsakymų.
